Mitai apie šunis

 Turbūt ne kartą teko girdėti įdomių istorijų apie šunis, jų priežiūrą, išvaizdą, charakterį ir dar daug kitų dalykų.

Bet ar visa tai, ką girdime, yra tiesa?

Šiame straipsnyje pabandysime atskleisti keletą faktų, kurie yra tikrų tikriausi mitai.

1. Šuns dresūra- tai jo kankinimas:

Šio mito esmė iki skausmo paprasta: šunys kilę iš vilkų ir "geros manieros" jiems nenatūralios. Mokyti šunį elgtis gatvėje, susitikus su nepažįstamais žmonėmis, pietų metu, svečiuose, mokyti jį paklusti ir vykdyti komandas - pasityčiojimas iš gyvūno, psichikos laužymas. Taip yra, jei kalbame apie šuns mušimą, o ne apie auklėjimą.

Pabandykime į tai pažiūrėti blaiviai: šuo gyvena su šeimininku, ir vienas iš svarbiausių jo tikslų - suprasti šeimoje priimtas taisykles, turėti gerą tarpusavio supratimą su šeimininku. Visą tai suteikia dresūra ir auklėjimas, taip pat vysto šuns intelektą. Dresuojant turėsite protingą, supratingą šunį, ir jam tai patiks ne mažiau už jus.

2. Kuo senesnis šuo, tuo jo charakteris geresnis:

Kai šuo neklauso, dažnai galima išgirsti paprastą paaiškinimą: neva, jis dar jaunas, štai bus 2 metai ir pradės suprasti. O koks paslaptingas įvykis įvyksta dviejų metų amžiaus, paprastai nutylima. Dauguma veislių galima pradėti dresuoti nuo 2 mėnesių! Laukti nėra ko: kuo vėliau, tuo sunkiau išauklėti šunį.

3.Nereikia versti šuns daryti komandos, jei jis dabar nenori:

Mokymas nuo to ir prasideda, kad šuo nesupranta, ko iš jo reikalaujama ir nenori to daryti. Dresavimas baigiamas, kai šuo pilnai vykdo komandą.

4. Šunys, kurių burnos yra juodos- labai pikti:

Spalvą rodo burnos gleivinės pigmentacija. Kuo ji intensyvesnė, tuo stipresnis gyvūno dantų emalis. Pas kai kurias veisles, juoda spalva yra genetiškai paveldima, sakykim tai tas pats, kaip juodaplaukė mergaitė, genetiškai iš mamos paveldi juodus plaukus. Bet ar nuo to ji piktesnė?

5. Šunys mato tik juodą ir baltą:

Ilgą laiką buvo manoma (įskaitant mokslininkus), kad šuo neskiria spalvų. Tačiau neseniai JAV specialistai nustatė, kad šunys puikiausiai skiria spalvas, nors ir ne tokį spektrą kaip žmonės.

6. Šuo serga, nes jo nosis šilta:

Tai labiausiai paplitusi klaidinga nuomonė, kuri sukelia daug problemų veterinarams. Jei augintinio nosis šilta, nesiimkite jokių veiksmų. Gal jis tiesiog miegojo. Kai šuo miega, pakyla nosies temperatūra. Jei šuns nosis yra ne tik sausa, bet ir pasidengė plutele, pasikeitė elgesys (nežaidžia, neėda) - kreipkitės į veterinarą.

7. Trumpo kailio šunys mažiau šeriasi:

Iš tiesų, ilgakailiai šunys šeriasi gerokai mažiau, nes genetiškai nulemta, kad jų kailis išsilaiko ilgiau. O mažiausiai šeriasi maži šunys ilgu kailiui. Reguliariai šukuojami ir apkerpami, jie nesudaro didelių problemų.

8. Šuns burna yra daug švaresnė nei žmogaus:

Nuo senų laikų buvo manoma, kad šuns seilės veikia kaip antiseptikas, ir, kaip bebūtų keista, kai kurie žmonės tuo tiki iki šiol.Vis dėlto, nėra jokio pagrindo taip manyti - šuns burnoje yra bakterijų ir kitų infekcinių organizmų. Taigi, kai kitą kartą susižeisite, žinokite, kad šuns seilės - ne pats geriausias "vaistas".

9. Vieneri šuns metai atitinka septynerius žmogaus metus:

Šis mitas taip paplito dėl paprasto matematinio skaičiavimo: vidutinė šuns gyvenimo trukmė yra 10-12 metų, o žmogaus - 70-74. Taigi, tai nebuvo taip ir sunku apskaičiuoti. Vis dėlto, tai nėra tiesa, ir tikslesnį šuns amžių, atitinkantį žmogaus, tiksliau nusako ši lentelė:

Šuns metai :       Žmogaus metai:

1                                       15

2                                       24

4                                       32

7                                       45

15                                     76

20                                     98

Žinoma, tos pačios lentelės negalėtume taikyti visų veislių šunims. Gyvenimo trukmė priklauso ir nuo veislės, ir nuo šuns dydžio (didelių veislių šunys paprastai gyvena trumpiau, ir jų senėjimo procesas prasideda maždaug nuo 7 metų amžiaus.

10. Jeigu šuniui duosi žalios mėsos, jis taps agresyvus:

Netiesa. Panagrinėkime, kas yra mėsos sudėtyje. Joje gausu baltymų, cinko, vitamino B12, seleno, fosforo, niacino, vitamino B6, geležies.aukšta riebalų koncentracija (ypač raudonoje), mažai angliavandenių. Riebalų koncentracija mėsoje priklauso nuo įvairių faktorių: gyvūno rūšies arba veislės, gyvūno auginimo sąlygų, pašarų, paskerdimo. Mėsoje nėra psichotropinių medžiagų ar kitų medžiagų, kurios galėtų įtakoti šuns psichinę būseną. Šuo gali būti agresyvus, nes tai yra genetiškai paveldėjęs arba įgavęs gyvenimo eigoje nuo nesocializuotumo, netinkamo žmogaus elgesio arba žmogaus apsileidimo (šuns nedresavimo). Ir mėsa čia ne prie ko.