Patarimai pirmą kartą dresuojant šunįPasirinkus mokymų vietą, į tą vietą šuo vedamas tik mokyti. Jis čia ne tam, kad pabendrautų su kitais šunimis ar kinologais. Šuns dėmesys turi būti sukoncentruotas tik į kinologą.
Šuo atvedamas į aikštelę nešertas. Alkanas šuo būna aktyvesnis.
Prieš atvedant į aikštelę, šuo išvedžiojamas, kad atliktų gamtinius reikalus.
Kinologas turi būti apsirengęs "šuniui atspariais" drabužiais, kurie nevaržytų judesių ir būtų patogūs. Darbo neturėtų stabdyti tokie dalykai, kaip drabužių supurvinimas ar sudraskymas, pavyzdžiui, šuniui užkabinus nagais.
Kiekvienas pratimas turi būti gerai suplanuotas ir turėti savo tikslą. Keletas dalykų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
Šuniui ypatingai reikšmingi pirmieji įspūdžiai apie bendrąjį paklusnumą. Praėjus ne vieneriems metams po mokymų šuo, veikiamas įtampos, gali grįžti prie pirmose pratybose patirtos emocinės būsenos ir išbandytų elgesio modelių.
Instinktų ir atsparumo įtampai (apkrovai) stiprinimas yra ilgalaikis procesas.
Mokomasis (griežtas) antkaklis ir panašios mokymo priemonės nuo pat pradžių turi būti pratybose, nors ir nebūtų naudojamos.
Pradiniuose etapuose pratinimą prie įvairių trukdžių vertėtų pradėti ne tikrojo mokymo metu. Pradžioje kinologas su šunimi dirba dviese. Vėliau į aikštelę atvedama kitų šunų, žmonių ir panašiai.
Pratimai trumpi, bet dėl to dar intensyvesni.
Net ir toliau pažengusiam šuniui verta laikas nuo laiko pravesti lengvas pratybas.
Nepamiršti ir to, kaip reikės pereiti nuo vieno pratimo prie kito.
Jei buvo naudotos papildomos mokymo priemonės (mokomasis/griežtas antkaklis), ruošiantis testui reikia atpratinti šunį nuo jų.
Testinių pratimų atlikimo tvarką planuokite mokyti taip, kad šuns įsiaudrinimas didėtų į pabaigą.
Nerekomenduojama naudoti papildomų komandų. Nuo pat pradžių laikomasi tokio principo: viena komanda ir teisingas jos įvykdymas. |